Kategorija: LKU grupės naujienos

Lietuvos žemės ūkio sektoriui susiduriant su augančiomis sąnaudomis, rinkos svyravimais ir poreikiu investuoti į naujas technologijas, LKU kredito unijų grupė siūlo ūkininkams itin lanksčias finansavimo sąlygas, ilgesnius kredito terminus bei galimybę pasinaudoti nacionalinio plėtros banko ILTE garantijomis.

LKU kredito unijų grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) skaičiuoja, kad dėl besikeičiančios ekonominės situacijos ir tvarumo tendencijų pastaraisiais metais ūkininkų skolinimosi suma nuosekliai augo. Pernai grupės paskolų ūkininkams portfelis per metus padidėjo 9 proc. iki 110 mln. eurų, o naujų paskolų sutarčių buvo pasirašyta 6 proc. daugiau – 694 vnt.

„Pastebime, kad ūkiai vis dažniau kreipiasi dėl finansavimo siekiant savo veikloje įdiegti modernias technologijas bei inovatyvią įrangą, kuri padėtų efektyviau vykdyti veiklą bei tuo pačiu prisidėtų prie globalių tvarumo tikslų“, – sako LCKU Finansinių rizikų departamento direktorė Ingrida Pūkienė.

Atsižvelgiama į individualius poreikius

Pasak I. Pūkienės, dėl finansavimo į LKU grupės kredito unijas gali kreiptis tiek jaunieji ūkininkai, kurie dar tik nori pradėti savo veiklą, bet susiduria su lėšų trūkumu, tiek plėtrą planuojantys modernūs ūkiai.

Ūkininkai, norintys įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kredito unijose gali gauti finansavimą iki 25 metų laikotarpiui. Apyvartinėms lėšoms kredito linijos gali būti suteikiamos iki 5 metų, leidžiant išlaikyti ūkininkų finansinį stabilumą net sudėtingais sezonais.

Kredito unijos taip pat išlieka patikimu partneriu ir nišiniams ūkiams, kuriems gauti finansavimą palankiomis sąlygomis gali būti sudėtinga – specializuotiems ar mišriems ūkiams, medelynams, užsiimantiems pienininkyste, galvijų auginimu ir t.t.

„Net septyniose mūsų grupės kredito unijose žemės ūkio subjektų finansavimas bendrame kreditų portfelyje viršija 50 proc., o vienoje siekia net 72 proc. Tai rodo, kad dalis kredito unijų specializuojasi šiame sektoriuje ir puikiai įsiklauso į individualius ūkininkų poreikius“, – teigia I. Pūkienė.

Lengvatinės sąlygos su ILTE

LKU kredito unijų grupė aktyviai dalyvauja įvairiose priemonėse, skirtose palengvinti sąlygas žemės ūkio subjektams plėsti ar modernizuoti savo ūkius. Visos ūkininkams siūlomos lengvatinės finansavimo priemonės įgyvendinamos bendradarbiaujant su nacionaliniu plėtros banku ILTE.

ILTE garantijos suteikia galimybes gauti kreditą tiems ūkininkams, kurie neturi pakankamo užstato. Finansavimas su ILTE garantija dažnai leidžia finansų įstaigoms įkeisti tik už finansavimo lėšas įsigyjamą turtą, sumažinant turto vertinimo, įkeitimo ir draudimo išlaidas.

„ILTE bendradarbiavimas su kredito unijomis tiesiogiai prisideda prie efektyvesnio ūkininkų finansavimo. Kredito unija, gavusi individualią garantiją, gali suteikti kreditavimą ūkio subjektams, kurių projektai yra rizikingesni. Žemės ūkio subjektai gali pasinaudoti ILTE lengvatinėmis paskolomis, kurios teikiamos per atrinktas kredito unijas“, – teigia ILTE klientų ir finansavimo sprendimų vadovė Giedrė Gečiauskienė.

Įstaiga kartu su kredito unijomis siūlo lengvatines paskolas jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, paskolas investicijoms, įskaitant į žemės ūkio valdas, žemės ūkio produktų perdirbimą, pasidalytos rizikos paskolas.

Nuo šių metų kovo 3 d. Nacionalinėje mokėjimų agentūroje (NMA) taip pat pradėtos rinkti paraiškos iš norinčiųjų gauti lengvatines paskolas pagal priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“.

Pasak G. Gečiauskienės, daugiau nei 97 proc. besikreipiančių dėl garantijos gauna teigiamą atsakymą. Per 2024 m. ILTE suteikė virš 430 individualių garantijų, kurių suma viršijo 43 mln. Eur.

Didžiausia šalyje LKU kredito unijų grupė vienija 44 kredito unijas, kurių veiklą prižiūri LCKU. Grupė teikia pagrindines finansines paslaugas privatiems klientams, verslui ir ūkiui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas. Grupės konsoliduotas paskolų portfelis pernai augo 10,53 proc. ir sudarė 820 mln. Eur.

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) prižiūrima LKU kredito unijų grupė 2024 metus užbaigė reikšmingu augimu ir dar labiau sustiprino savo, kaip finansinių paslaugų teikėjo bei gyventojų ir verslo finansuotojo, pozicijas. Metų pabaigoje LKU grupė vienijo 45 kredito unijas bei LCKU.

Pagrindinių veiklos rodiklių apžvalga

LKU kredito unijų grupės turtas, trečiąjį 2024 metų ketvirtį peržengęs istorinę 1 mlrd. eurų ribą, metų pabaigoje siekė 1,098 mlrd. eurų. Tai net 27,65 proc. daugiau nei metų pradžioje. Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, kryptingai stiprinama kooperatinė bankininkystė leidžia ne tik užtikrinti stabilų augimą, bet ir plėsti paslaugų spektrą:

„Kredito unijos išlaiko glaudų ryšį su savo nariais, todėl gerai supranta jų poreikius ir gali pasiūlyti lanksčias finansavimo galimybes tiek gyventojams, tiek verslui. Galime teigti, kad mūsų sprendimai atliepia klientų lūkesčius, tad augęs pasitikėjimas ir pasitenkinimas kredito unijų sistema atsispindėjo ir finansiniuose rodikliuose“, – teigia LCKU vadovas.

2024 metais LKU kredito unijų grupė uždirbo 48,88 mln. eurų grynųjų palūkanų pajamų – 6,2 proc. daugiau nei prieš metus. Palūkanų pajamos per metus augo beveik ketvirtadaliu – 24,97 proc. ir siekė 74,61 mln. eurų. Taip pat fiksuotas augantis grupės efektyvumas – grynosios paslaugų ir komisinių pajamos sudarė 211 tūkst. eurų, t. y. 739,39 proc. daugiau nei prieš metus.

LKU grupės išlaidų ir pajamų santykio rodiklis pernai siekė 46,72 proc., o padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis – 297,55 proc. Šie rezultatai rodo, kad augantis indėlių portfelis prisidėjo prie unijų likvidumo stiprėjimo, užtikrindamas jų finansinį stabilumą ir galimybes toliau plėsti veiklą. Kapitalo pakankamumo rodiklis metų pabaigoje, remiantis neaudituotais duomenimis, siekė 16,63 proc., o tai yra 0,15 proc. daugiau nei prieš metus po pelno įskaitymo į perskaičiuotą kapitalą. Šis rezultatas patvirtina tvarų rezervų formavimą ir nuoseklų grupės kapitalo stiprinimą.

Tuo metu grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2024-aisiais augo 21,34 proc. ir metų pabaigoje siekė 380,65 mln. eurų. Viso LCKU uždirbo 2,25 mln. eurų grynojo pelno, o LCKU uždirbtas išlaidų ir pajamų santykio rodiklis per metus nukrito nuo 53,66 proc. iki 45,21 proc.

Gyventojų ir verslo finansavimas

Pasibaigus 2024-iesiems, konsoliduotas LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis augo 10,68 proc. ir pasiekė 820,04 mln. eurų. Iš viso per metus buvo sudaryta daugiau nei 4 600 naujų paskolų sutarčių, kurių bendra suma siekė 231,9 mln. eurų.

Vertinant paskolų portfelio struktūrą, labiausiai augo verslo paskolų segmentas – jo balansinė vertė per metus išaugo 17,72 proc. iki 331,09 mln. eurų. Būsto finansavimas taip pat buvo spartus: naujų būsto paskolų per metus LKU grupės kredito unijos suteikė už 49,12 mln. eurų sumą, o portfelio balansinė vertė nuo metų pradžios augo 3,77 proc. iki 347,9 mln. eurų.

Tuo tarpu vartojimo paskolų portfelis per metus augo 22,8 proc. ir siekė 25 mln. eurų – daugiausia buvo skolinamasi būsto atnaujinimo ir automobilio įsigijimo reikmėms. Žemės ūkio sektorius taip pat aktyviai naudojosi finansavimo galimybėmis – suteiktų paskolų portfelis per metus padidėjo 9,03 proc. iki 110,42 mln. eurų.

Gyventojų taupymas

LKU kredito unijų grupės duomenimis, vis daugiau gyventojų ir verslo subjektų renkasi unijose taupyti sudarę indėlių sutartį. 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, LKU grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 972,14 mln. eurų, per metus išaugęs 25,74 proc.

Viso per 2024 metus LKU grupėje buvo sudaryta 38 839 naujos terminuotųjų ir taupomųjų indėlių sutartys, o tai yra 19,06 proc. daugiau per tą patį laikotarpį metais anksčiau. Tam daugiausiai įtakos turėjo vienos aukščiausių indėlių palūkanų Lietuvoje, kurias klientams siūlo LKU grupės kredito unijos.

Apie LKU kredito unijų grupę

Esame didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje. Mūsų 44 kredito unijos, prižiūrimos Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), siūlo platų spektrą finansinių paslaugų privatiems asmenims, verslui ir ūkiui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas. Kiekvienam klientui skiriame individualų dėmesį ir padedame rasti geriausius finansinius sprendimus. Esame artimas bendruomenių finansinis partneris. Čia visi savi.

LKU kredito unijų grupė praneša, kad nuo 2025 m. kovo 1 d. momentinių pervedimų SEPA erdvėje maksimali suma bus padidinta iki 15 000 Eur. Tai reiškia, kad nuo minėtos datos privatūs ir verslo klientai galės nedelsiant pervesti lėšas iki 15 000 Eur į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, kurios priima momentinius mokėjimus.

Primename, kad momentiniai pervedimai eurais vykdomi visą parą, įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas. Lėšos gavėjo sąskaitą pasiekia akimirksniu, todėl tai – itin greitas ir patogus sprendimas.

Šiuo metu momentiniams pervedimams taikoma maksimali 5 000 Eur suma. Jei pervedama suma viršija šią ribą arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nepriima momentinių pervedimų, mokėjimas bus vykdomas kaip paprastasis SEPA pervedimas.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. gyventojai galės pasinaudoti supaprastinta tvarka nekilnojamuoju turtu užtikrintų kreditų refinansavimui. Naujovės bus taikomos fizinių asmenų ne verslo poreikiams sudaromoms kredito sutartims, kurių įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka, daugiausia – būsto paskolų sutartims.

Refinansavimas supaprastinta tvarka galės būti taikomas, jei:

• nesikeičia kredito suma (likutis);
• įkeičiamas tas pats nekilnojamasis turtas, kuris buvo įkeistas pagal esamą kredito sutartį;
• neilgėja kredito grąžinimo terminas;
• kreipimosi į naują kredito davėją dieną nevėluojama mokėti įmokų pagal esamą kredito sutartį.

Pagal naująją tvarką, gyventojams nebereikės kreiptis į esamo kredito davėją dėl papildomų dokumentų – pakaks tiesiogiai bendrauti su naujuoju paskolos davėju. Tai reiškia, kad gyventojams nebereikės rūpintis pažyma apie kredito likutį ir esamo kredito davėjo sutikimu įkeisti turtą antrine hipoteka.

Jei naujam kredito davėjui bus reikalinga nauja nepriklausomo vertintojo parengta būsto vertinimo ataskaita, gyventojams šios išlaidos bus kompensuojamos po refinansavimo sutarties sudarymo. Be to gyventojams nebus taikomi administravimo mokesčiai, o taip pat bus kompensuojami notaro ir hipotekos įregistravimo ar išregistravimo mokesčiai.

Esamas kredito davėjas taip pat gali pateikti pasiūlymą nemokamai pakeisti pradinę paskolos sutartį pagerinant sutarties sąlygas, t. y. pasiūlyti persitarti dėl kredito sutarties sąlygų. Tačiau jei esamas kredito davėjas neketina teikti pasiūlymo dėl sutarties keitimo, jis privalo ne vėliau kaip per 5 d. d. nuo naujo kredito davėjo kreipimosi į jį dienos apie tai informuoti kredito gavėją.

Šią kreditų refinansavimo tvarką inicijavo Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Pokyčiai skirti palengvinti gyventojams derybas su finansų įstaigomis dėl palankesnių paskolos sąlygų.

Informuojame, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos banko valdyba patvirtino 2025–2027 metais galiosiančią pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio kainą ir sudėtį.

2025 m. sausio 1 d. įsigalios maksimalus mėnesinis komisinis atlyginimas už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą – 1 Eur. Socialinę paramą gaunantiems asmenims pagrindinės lengvatinės mokėjimo sąskaitos paslaugos kaina – 0,50 Eur. Už šią kainą gyventojai per mėnesį galės iš bankomatų išsigryninti iki 800 Eur ir atlikti 15 mokėjimo pervedimų internetu.

Primename, kad į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį šiuo metu taip pat įtrauktos šios paslaugos:

• sąskaitos atidarymas ir tvarkymas;
• el. bankininkystė;
• saugi sąskaitos valdymo ir prisijungimo prie jos priemonė;
• neribotas gautų mokėjimų eurais įskaitymas;
• neribotas grynųjų pinigų įmokėjimas į sąskaitą bankomatų tinkluose „Medus“ ir „Bankomatas.lt“ ar kredito unijos pasirinktu būdu;
• mokėjimo kortelė ir atsiskaitymai ja prekybos vietose ir internetu.

Į Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios mokėjimo paslaugos. Tačiau pagal poreikį vartotojai taip pat gali laisvai pasirinkti, ar naudotis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšeliu, ar rinktis kitus LKU grupės kredito unijos siūlomus mokėjimo paslaugų krepšelius.

Artėjant didžiosioms metų šventėms informuojame, kad LKU grupės kredito unijos teikia momentinių mokėjimų paslaugą, todėl 2024 m. gruodžio 25–26 d. ir 2025 m. sausio 1 d. galėsite pervesti lėšas iki 5 000 Eur į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, priimančių momentinius mokėjimus.

• Jeigu pervedama suma viršija 5 000 Eur arba gavėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas nepriima momentinių mokėjimų, lėšos bus įskaitytos į gavėjo sąskaitą artimiausios darbo dienos ryte.
• Mokėjimai tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų sąskaitų bus vykdomi kaip įprastai ir lėšos į gavėjo sąskaitą bus įskaitomos nedelsiant.
• Lėšas iš kitos finansų įstaigos švenčių metu gausite iš karto, jeigu siuntėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas teikia momentinių mokėjimų paslaugą.
• Visu šventiniu laikotarpiu atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšas tinklo „Medus“ arba kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle galėsite kaip įprasta.

Linkime gražių, šiltų ir jaukių švenčių!

Laikotarpis prieš Kalėdas – kupinas laukimo, dovanų paieškų bei nuolaidų medžioklės rūpesčių, tačiau tuo pačiu metu didesnę pavarą įjungia ir finansiniai sukčiai. Šventinis metas yra jų darbo sezonas, ir išsiblaškę pirkėjai dažnai tampa apgavysčių aukomis. Lietuvos bankų asociacija (LBA), kurios narė yra ir LKU kredito unijų grupė, nuolat informuoja visuomenę apie įvairius sukčių veikimo metodus. Šiemet ir vėl tęsiama informacinė kampanija „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes.

Šį kartą kampanijos, kuri vykdoma jau trečiuosius metus, laikotarpiu vykdomas socialinis eksperimentas. Jo rezultatai paaiškės jau netrukus, gruodžio pradžioje.

„Nepaisant įvairių institucijų ir kredito įstaigų dedamų pastangų, informuojant apie įvairiausius sukčiavimo būdus, žmonės vis tiek praranda budrumą ir įsivelia į apgavikų pinkles. Prieškalėdiniu laikotarpiu tokių incidentų padaugėja, kadangi įvairiais kanalais žmonėms plaukia patrauklūs prekių, nuolaidų pasiūlymai. Deja, didelė dalis iš jų yra netikri, sukonstruoti piktavalių tam, kad išviliotų apsigavusių pirkėjų pinigus. Tikimės, kad šiuo metu vykdomai kampanijai pasirinktas socialinis eksperimentas bei jo komunikavimas sudomins visuomenę ir pastūmės žmones labiau pasidomėti finansinio sukčiavimo tema – kaip atpažinti sukčius ir kaip nuo jų apsisaugoti. Linkime visiems  būti atidiems ir mėgautis šventiniu laikotarpiu be nemalonių staigmenų“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Praėjusiais metais LBA kampanijos „Atpažink sukčių“ metu vykdytos iniciatyvos sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo. Apgaulingo sukčių skambučio vaizdo įrašas, kuriame telefoninius sukčius imitavo Mantas Stonkus ir Algis Ramanauskas, sulaukė daugiau nei 70 tūkst. peržiūrų. Populiarios tinklalaidės „Trečia lentyna“ atlikta įvairių sukčiavimo scenarijų dekonstrukcija pritraukė 160 tūkst. stebėtojų dėmesį.   

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta 2024 m. trečiojo ketvirčio sukčiavimo atvejų analizė atskleidė, jog finansiniai sukčiai ir toliau sėkmingai pelnosi taikydami gerai pažįstamus sukčiavimo metodus – ženkliai išaugo telefoninio sukčiavimo žalos mastas, investicinio ir susirašinėjimo el. paštu perėmimo sukčiavimai.

Finansiniai sukčiai liepos – rugsėjo mėn. kėsinosi išvilioti 8,9 mln. Eur, tačiau bendra iš gyventojų ir įmonių išviliota suma siekė 4,8 mln. Eur. Finansų įstaigoms pavyko apsaugoti 42 proc. sukčių bandytų išvilioti lėšų.

Šiemet trečiąjį metų ketvirtį buvo užfiksuoti 2969 sukčiavimo atvejai, rodantys nuoseklų incidentų mažėjimą (21,06 proc. per tris ketvirčius). Tačiau per tą patį laikotarpį gyventojų ir įmonių patiriami nuostoliai išaugo daugiau nei 30 proc. iki 4,8 mln. Eur.

LBA kviečia gyventojus ir toliau skirti daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai: domėtis, kokius metodus naudoja nusikaltėliai, apie tai kalbėtis šeimose, įspėti vyresnius artimuosius ir dalintis patarimais, kaip atpažinti sukčių. Aktualios informacijos galima rasti internetinėje svetainėje www.atpazinksukciu.lt.   

Finansinio sukčiavimo schemos nuolat kinta – sukuriami nauji apgaulės metodai arba vėl pradedama taikyti anksčiau pasiteisinusius sukčiavimo būdus. Gyventojai, susidūrę su sukčiais, kviečiami dalintis savo patirtimi: LBA ragina apie patirtus sukčiavimo būdus pranešti el. paštu [email protected]. Pateiktos istorijos nuasmeninamos ir vėliau pateikiamos svetainėje www.atpazinksukciu.lt bei viešinamos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

LBA primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan. Taip pat svarbu naudotis tik oficialiomis paslaugų teikėjų svetainėmis.

Jeigu vis tik kilo įtarimas, kad pinigus ar asmeninę informaciją perdavėte sukčiams, raginama nedelsiant kreiptis į savo kredito uniją ir į policiją.

Lietuvos bankų asociacijos informacija