Kategorija: LKU grupės naujienos

Pirmosios kredito unijos Lietuvoje gimė ne sostinės kabinetuose, o iš bendruomeninio poreikio – pirmąsias jų steigė ūkininkai, ieškoję patikimo ir supratingo finansų partnerio. Ši kilmė nėra tik istorinė detalė. Ji paaiškina, kodėl šiandien Lietuvos centrinės kredito unijos vienijama LKU kredito unijų grupė išlieka aktyvi žemės ūkio finansuotoja.

Ūkio plėtra, modernizacija, investicijos į našumą ar tiesiog sudėtingesnio sezono išgyvenimas reikalauja finansinių išteklių. Kuo skiriasi kredito unijų finansavimas? Ką svarbu žinoti ūkininkui, svarstančiam apie apyvartinį ar investicinį kreditą?

Artimi ūkininkams

LKU kredito unijų grupė – pirmoji ir didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje, vienijanti 44 kredito unijas ir 58 nutolusius aptarnavimo taškus visoje Lietuvoje. Tai platus regioninis tinklas, leidžiantis būti arti ūkių – ne tik geografiškai, bet ir sprendimų priėmimo prasme.

Kreditai ūkininkams sudaro iki 13 proc. viso LKU grupės kreditų portfelio. Per pastaruosius dešimt metų LKU grupės unijos suteikė apie 17 tūkst. kreditų ūkininkams už 608 mln. eurų – nuo apyvartinių lėšų iki ilgalaikių investicinių projektų finansavimo.

LCKU Kreditų rizikos skyriaus vadovė Aušra Baranovė pabrėžia, kad žemės ūkis nuo pat pradžių buvo ir išlieka viena aktyviausiai finansuojamų veiklos sričių, ypač regionuose veikiančiose unijose.

„LKU grupėje turime itin glaudžiai su ūkininkais bendradarbiaujančių unijų Kėdainių, Telšių, Prienų, Pakruojo, Pasvalio, Tauragės, Ukmergės, Utenos, Kelmės, Akmenės ir kituose regionuose. Daugelis jų yra kilusios iš ūkininkų bendruomenių, todėl gerai supranta ūkio sezoniškumą, veiklos kompleksiškumą ir realias rizikas“, – sako ji.

Finansavimas apyvartinėms lėšoms

Pastaraisiais metais žemės ūkio sektorius patiria augančią finansinę įtampą – brangsta technika, trąšos, kitos gamybinės sąnaudos. Papildomų problemų kelia ir klimato kaitos nulemti ekstremalūs reiškiniai, kurie bene kasmet meta vienokių ar kitokių iššūkių.

Vienas jautriausių klausimų – apyvartinis kapitalas. Trąšos, sėklos, degalai ar pašarai perkami šiandien, o pajamos už produkciją dažnai gaunamos tik po kelių mėnesių. Tokiose situacijose reikšmę įgyja ne tik pats finansavimo suteikimas, bet ir finansuotojo gebėjimas prisitaikyti prie realios ūkio situacijos.

LKU kredito unijos teikia kreditus apyvartiniam kapitalui su individualiai suderintu grąžinimo grafiku arba siūlo kredito liniją, kurios terminas gali siekti iki penkerių metų. Grąžinimo grafikai sudaromi atsižvelgiant į ūkio veiklos specifiką ir pajamų sezoniškumą.

„Augalininkystės ūkiuose pajamos dažnai gaunamos sezoniškai, todėl kreditų grąžinimo grafikus dėliojame individualiai – įmokos gali būti mokamos vieną ar du kartus per metus. Toks modelis leidžia ūkininkui planuoti pinigų srautus racionaliai ir išvengti perteklinės finansinės įtampos sezono metu“, – komentuoja A. Baranovė.

Investicijos į žemę ir techniką

Ilgalaikės investicijos – į žemę, pastatus ar techniką – yra kitas svarbus ūkio augimo etapas. Tokie sprendimai reikalauja ne tik didesnių sumų, bet ir ilgesnio grąžinimo laikotarpio.

2026 m. LKU kredito unijų grupės inicijuoto „Spinter“ visuomenės tyrimo duomenys rodo, kad apyvartinėms reikmėms šiemet skolinosi 41 proc. apklaustų ūkininkų. Tuo pačiu net 72 proc. respondentų nurodė skolinęsi investicijoms į kilnojamąjį turtą – techniką ir kitą įrangą, o 59 proc. – į nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, pastatus ar žemės sklypus.

LKU grupės unijos teikia kreditus planuojantiems investicijas žemės ar komercinio turto įsigijimui, pastatų statybai, technikos ar įrangos pirkimui. Kreditai investicijoms teikiami 15-ai metų, o žemės ūkio paskirties sklypų pirkimui – iki 25-ių metų.

Svarbus aspektas – turto vertinimas. Finansavimo procese, ypač kalbant apie žemės ūkio paskirties sklypus ar naudotą techniką, kredito unijos gali remtis savo naudojamomis duomenų bazėmis. Tai reiškia, kad daliai klientų nereikia papildomai samdyti nepriklausomo turto vertintojo, o procesas tampa greitesnis ir ekonomiškesnis. Ūkininkui tai reiškia mažesnes papildomas išlaidas ir trumpesnį sprendimo priėmimo laiką.

„Svarbiausia ūkininkui, besikreipiančiam dėl finansavimo, turėti tvarkingą ir aiškią finansinę atskaitomybę. Jei dokumentai parengti kokybiškai ir su detalizacijomis – pusė darbo jau padaryta. Kita pusė – konstruktyvus dialogas su unijos specialistu apie planuojamas investicijas ir ūkio perspektyvą“, – teigia A. Baranovė.

Pasak jos, kredito unijos orientuojasi į ilgalaikius santykius – neretai finansuojami tie patys ūkiai per kartas, kai seneliai ar tėvai kadaise tapo nariais, o šiandien finansuojama jų vaikų ar anūkų ūkių plėtra.

Tęstinė partnerystė su nacionaliniu plėtros banku ILTE

LKU kredito unijų grupė gali pasidžiaugti ilgamete partneryste su nacionaliniu plėtros banku ILTE ir aktyviu dalyvavimu jos įgyvendinamose finansinėse priemonėse. Šis bendradarbiavimas nėra tik finansinis instrumentas – tai sąmoningas pasirinkimas prisidėti prie Lietuvos kaimo stiprinimo ir ūkių konkurencingumo didinimo.

„ILTE bendradarbiavimas su LKU kredito unijų grupe leidžia užtikrinti, kad finansavimas pasiektų ūkius tada, kai jo labiausiai reikia – ar tai būtų veiklos pradžia, ar strateginė plėtra. Regionuose veikiančios kredito unijos geriausiai jaučia vietos žemdirbių poreikius, todėl mūsų partnerystė tampa tiltu, leidžiančiu pasiekti finansavimą net ir smulkiesiems ūkiams.

Lengvatinės paskolos yra kritiškai svarbios ūkininkams, padedančios nuimti dalį finansinės naštos nuo jų pečių: nulinės palūkanos didžiajai paskolos daliai leidžia drąsiau investuoti į modernią techniką, tvarias technologijas, nepaisant rinkos svyravimų bei kintančių energijos išteklių kainų. Toks finansinis pastiprinimas ne tik stabilizuoja ūkių veiklą, bet ir suteikia jiems galimybę lygiavertiškai konkuruoti rinkoje. Tai investicija į Lietuvos kaimo gyvybingumą, kartų kaitą ir ilgalaikį sektoriaus konkurencingumą“, – sako ILTE Smulkių ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Jolita Rėkutė.

Ši strateginė partnerystė praktikoje virsta konkrečiais finansiniais instrumentais, pritaikytais skirtingiems ūkių raidos etapams.

Lengvatiniai kreditai: paskata jauniesiems ir investuojantiems į ateitį

Viena krypčių – Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo finansinė priemonė. Ji skirta skatinti kartų kaitą ir padėti jauniesiems ūkininkams pradėti, o ilgainiui ir galbūt perimti šeimos ūkius. Dalyvaudama šioje priemonėje LKU kredito unijų grupė siekia išlaikyti gyvybingus Lietuvos kaimus, palaikyti ūkininkavimo tradicijas ir sudaryti sąlygas jaunajai kartai diegti modernesnes technologijas bei pažangesnius sprendimus. Pagal šią priemonę galima gauti iki 100 tūkst. eurų kreditą, o didžioji dalis finansavimo – 60 proc. – suteikiama nulinėmis palūkanomis.

Ne mažiau svarbi kryptis – investicijos į tvarią ir aplinkai draugišką žemės ūkio veiklą. Priemonė „Investicijos (įskaitant tvarias) į žemės ūkio valdas“ orientuota į klimato kaitos švelninimą, tvarios ir didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produkcijos gamybą, atsinaujinančios energijos sprendimus, aukštesnius gyvūnų gerovės standartus ir modernių technologijų diegimą.

Šie kreditai gali būti skirti tiek investicijoms, tiek apyvartiniam kapitalui finansuoti. Investicijoms finansuoti kreditai teikiami iki 5 metų, apyvartiniam kapitalui – iki 3 metų laikotarpiui. Didesnei – 70 proc. – kredito daliai taikomos nulinės palūkanos, o likusiai daliai taikomos finansų tarpininko rinkos palūkanos (ne didesnės nei 5 proc. marža ir 6 mėn. EURIBOR).

Ūkio subjektai, gavę iš Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) pažymą apie tinkamumą gauti lengvatinį kreditą, gali kreiptis į artimiausią LKU grupės kredito uniją, dalyvaujančią šių priemonių įgyvendinime.

Trečioji kryptis – kreditai investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą. Ši priemonė skirta didinti pridėtinę vertę ir stiprinti žemės bei maisto ūkio sektoriaus konkurencingumą. Ja gali naudotis juridiniai asmenys, vykdantys žemės ūkio produktų perdirbimo veiklą, o iki 80 proc. kredito dalies taikomos nulinės palūkanos. Kreditai teikiami įvairių dydžių įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) perdirbimu.

„Ūkininkui svarbu ne tik palūkanų dydis ar terminas. Ne mažiau svarbu – ar finansų partneris supranta ūkio ciklą, žemės vertę ir realias regionų sąlygas. Būtent šiame kontekste kredito unijos išlieka viena iš galimybių tiems, kurie ieško ne tik finansavimo, bet ir supratingos partnerystės“, – teigia A. Baranovė.

Atnaujink rinkodaros sutikimą ir laimėk skrydį oro balionu dviem!

LKU kredito unijų grupė kviečia kredito unijų narius / klientus dalyvauti žaidime „Atnaujink rinkodaros sutikimą ir laimėk skrydį oro balionu dviem!“.

Nuo 2026 m. kovo 3 d. iki 2026 m. kovo 31 d. duokite rinkodaros sutikimą, užsiregistruokite žaidime ir Jums gali nusišypsoti sėkmė laimėti vieną iš trijų prizų!

Prizai:

• 1 vnt. kvietimas skrydžiui oro balionu dviem
• 2 vnt. LKU atributikos dovanų rinkinių (skėtis, kepurėlė, kojinės ir maišelis)

Iš viso bus išrinkti 3 laimėtojai, kurie atrenkami atsitiktine tvarka. Laimėtojai bus informuojami el. paštu, o prizai išsiunčiami registracijos formoje nurodytu adresu.

Kaip dalyvauti?

• Turite būti LKU grupei priklausančios kredito unijos narys arba klientas.
• Žaidimo laikotarpiu atnaujinkite rinkodaros sutikimą:
  – el. bankininkystėje „i-Unija“, arba
  – savo kredito unijos aptarnavimo vietoje.
• Užsiregistruokite žaidime užpildydami formą apačioje.
• Registracija vyksta 2026-03-03 – 2026-03-31.
• Registracijoje nurodykite teisingus duomenis: vardą, pavardę, el. paštą, telefono numerį ir adresą (vienas dalyvis registruojasi vieną kartą).

44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją vienijančios LKU kredito unijų grupės turtas 2025 m. pabaigoje siekė 1,23 mlrd. eurų, o metinis augimas sudarė 12,4 proc., rodo neaudituoti praėjusių metų finansiniai rezultatai. LKU grupė praėjusiais metais taip pat išlaikė stabilius pelningumo rodiklius bei 17 proc. augino bendrą paskolų portfelį.

Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, LKU kredito unijų grupė sėkmingai prisitaikė prie besikeičiančios palūkanų normų aplinkos ir sugebėjo fiksuoti stabilų augimo tempą.

„Praėjusiais metais finansavome LKU grupei rekordinio dydžio projektus, o paskolų portfelio kokybė toliau gerėjo. Net ir mažėjančio EURIBOR fone išlaikytas finansinis atsparumas bei tvarus pelningumas įrodo kooperatinės bankininkystės modelio kuriamą vertę mūsų klientams“, – teigia M. Vijūnas.

Neaudituotais duomenimis, praėjusiais metais LKU grupės grynasis pelnas siekė 11 mln. eurų – 9 proc. daugiau nei 2024 m. pabaigoje. Turto grąža (ROA) sudarė 0,89 proc., o nuosavo kapitalo grąža (ROE) – 10,93 proc., panašiai kaip ir ankstesniais metais. LKU grupės grynosios palūkanų pajamos siekė 47,9 mln. eurų.

Aktyvus verslo finansavimas

Pasibaigus 2025 m., konsoliduotas LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis augo 17 proc. ir pasiekė 958,7 mln. eurų. Iš viso per metus buvo sudarytos 4 669 naujos paskolų sutartys, kurių bendra suma siekė 322,7 mln. eurų, arba 35 proc. daugiau nei 2024 m.

Vertinant paskolų portfelio struktūrą, labiausiai augo verslo paskolų segmentas – jo balansinė vertė per metus išaugo 28,58 proc. iki 437,81 mln. eurų, o per metus išduotų naujų kreditų apimtis siekė 178,3 mln. Eur.

Su nekilnojamuoju turtu (NT) susijęs finansavimas taip pat buvo spartus: šių paskolų per metus LKU grupės kredito unijos suteikė už 91,2 mln. eurų, arba 53 proc. daugiau nei per 2024 m., o portfelio balansinė vertė nuo metų pradžios augo 8,7 proc. iki 374,4 mln. eurų.

Finansavimo galimybėmis aktyviai naudojosi ir žemės ūkio sektorius – suteiktų paskolų portfelis per metus padidėjo 7,7 proc. iki 119,3 mln. eurų. Vartojimo paskolų portfelis 2025 m. pabaigoje sudarė 27,3 mln. eurų – 10,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Daugėja indėlių sutarčių

Vis daugiau gyventojų ir verslo subjektų renkasi unijose taupyti sudarę indėlių sutartį. 2025 m. gruodžio 31 d. neaudituotais duomenimis, LKU grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 1,08 mlrd. eurų ir per metus išaugo 10,8 proc.

Per praėjusius metus LKU grupėje buvo sudaryta 33,5 tūkst. naujų terminuotųjų ir 2,7 tūkst. naujų taupomųjų indėlių sutarčių.

LKU grupės likvidumo padengimo rodiklis išlieka aukštame lygyje – 313,1 proc. ir 2025 m. pabaigoje buvo 15,5 proc. punkto didesnis nei prieš metus, atspindėdamas stiprią grupės likvidumo poziciją.

Kapitalo pakankamumo rodiklis metų pabaigoje, remiantis neaudituotais duomenimis, siekė 15,22 proc. Įtraukus šių metų rezultatus į rezervus, kapitalo pakankamumo rodiklis sieks 16,93 proc., o tai yra 0,46 proc. punkto didesnis rodiklis nei praėjusiais metais. Šis rezultatas patvirtina tvarų rezervų formavimą ir nuoseklų grupės kapitalo stiprinimą.

Remiantis neaudituotais duomenimis, LKU grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2025 m. augo 8,8 proc. ir metų pabaigoje siekė beveik 414 mln. eurų.

Iš viso LKU grupę prižiūrinti LCKU uždirbo 2,93 mln. eurų grynojo pelno, 30,3 proc. daugiau nei 2024 m. Pelningumo rodikliai išlaiko panašų lygį kaip ir praėjusių metų pabaigoje: turto grąža (ROA) siekė 0,71 proc., nuosavo kapitalo grąža (ROE) – 8,47 proc., o išlaidų ir pajamų santykio rodiklis – 46,76 proc.

LKU kredito unijų grupė, atsižvelgdama į klientų lūkesčius ir siekdama dar didesnio kasdienių paslaugų patogumo, nuosekliai plečia elektroninės bankininkystės „i-Unija“ funkcijas. Nuo šiol klientai tarptautinius mokėjimus gali atlikti tiesiogiai prisijungę prie savo „i-Unija“ paskyros – taip pat paprastai, kaip ir įprastus mokėjimus. 

Atliekant mokėjimą, sistema automatiškai nustato, ar gavėjo sąskaitos numeris priklauso SEPA* erdvei. Jei sąskaita nepriklauso SEPA erdvės šalims, mokėjimas vykdomas kaip tarptautinis – klientui tereikia nurodyti gavėjo šalį ir užpildyti papildomus privalomus laukus, reikalingus tarptautiniam mokėjimui atlikti. 

Šis atnaujinimas leidžia tarptautinius mokėjimus atlikti greičiau ir patogiau – viską vienoje vietoje per elektroninę bankininkystę „i-Unija“. Esant poreikiui, klientai tarptautinius mokėjimus ir toliau galės atlikti atvykę ir į savo kredito unijos aptarnavimo vietą. 

* SEPA erdvę sudaro Europos ekonominės erdvės šalys ir Andora, Monakas, San Marinas, Šveicarija, Jungtinė Karalystė bei Vatikanas. 

Prieš daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje pradėtos kurti Kredito unijų įstatymo ištakos ir įsteigta pirmoji kredito unija šiandien virto brandžia, visą šalį jungiančia finansine sistema. Šiai sukakčiai įprasminti LKU grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) išleido knygą „Kredito unijos Lietuvoje: 30 bendrystės metų (1994–2024 m.)“, kurioje sugulė svarbiausi kredito unijų kelio etapai, žmonių istorijos ir sektoriaus virsmai. 

Leidinyje pasakojama apie tai, kaip nepriklausomoje Lietuvoje gimė naujas finansinis judėjimas – kredito unijos. Knygoje atskleidžiama, kaip iš Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavusios kooperatinės bankininkystės idėjos tapo savarankišku, bendruomenėmis grįstu finansiniu tinklu Lietuvoje. 

Tai ne tik faktų, datų ar skaičių rinkinys. Knygos puslapiuose – žmonių, kurie išdrįso pradėti nuo nulio, kūrė, gynė ir aiškino kredito unijų svarbą, liudijimai. Dalies cituojamų asmenų šiandien jau nebėra su mumis, todėl jų įamžinti pasakojimai įgyja dar didesnę vertę – tai autentiški liudijimai apie sektoriaus gimimą ir pirmuosius žingsnius ir sprendimus, nulėmusius tolesnę jo raidą. Būtent dėl to pirminių knygos projekto pradininkų ir pirmųjų bendraautorių įdirbis šiandienos perspektyvoje yra ypač reikšmingas – jų surinktos istorijos tapo tvirtu leidinio pamatu. 

Knyga kviečia į kredito unijas pažvelgti plačiau – ne tik kaip į finansų institucijas, bet ir kaip į žmonių kuriamą judėjimą, stiprinantį bendruomeniškumą ir pasitikėjimą vieni kitais. 

Ne vienus metus kurta ir tobulinta idėja tapo leidiniu 

Knygos idėja gimė daugiau nei prieš penkiolika metų, kai buvo pradėti rinkti pirmieji sistemos kūrėjų atsiminimai ir istorijos. Tuomet leidinys taip ir neišvydo dienos šviesos, tačiau po dešimtmečio darbas buvo atnaujintas. Per šį laikotarpį kredito unijų sektorius patyrė ir spartų augimą, ir skaudžias pamokas, ir viso sektoriaus pertvarką. 

Šie istoriškai reikšmingi, sektorių sustiprinę ir pakeitę įvykiai tapo neatsiejama knygos dalimi – buvo parengti nauji skyriai, apimantys laikotarpį nuo 1994 metų iki šiandienos, atskleidžiantys, kuo kredito unijos gyvena dabar ir su kokiais lūkesčiais žvelgia į ateitį. 

Knyga „Kredito unijos Lietuvoje: 30 bendrystės metų (1994–2024 m.)“ pirmiausia pasieks LKU grupės kredito unijas, kredito unijų sistemos kūrėjus ir knygos bendraautorius. Leidinys nebus platinamas plačioje prekyboje, tačiau su juo bus galima susipažinti viešai – knyga bus prieinama pagrindinių Lietuvos bibliotekų fonduose: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

LRT kartu su partneriais – Lietuvos policija, Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija, kurios narė yra ir LKU kredito unijų grupė, pradeda visuomenės informavimo kampaniją prieš sukčius „Padėk ragelį“. Kampanijos tikslas – padėti gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias apgaules, laiku sustabdyti sukčių spaudimą ir apsaugoti savo pinigus bei asmens duomenis.

Pastaraisiais metais sukčiai vis dažniau taikosi į žmonių emocijas: skubina, gąsdina, apsimeta pareigūnais ar bankų darbuotojais, vilioja „neįtikėtinomis“ investicinėmis galimybėmis, o romantinių apgavysčių atvejais kuria tariamą artimą ryšį. Kampanijos platformoje išskiriamos keturios ypač paplitusios schemos: romantiniai sukčiai, investiciniai pažadai, netikri pareigūnai ir skambučiai iš „banko“.

Kampanijos rengimo metu buvo konsultuojamasi su psichologais, siekiant suprasti, kas padeda žmogui ištrūkti iš sukčių kuriamo spaudimo. Kampaniją konsultavo psichologė Kamilė Butkevičiūtė-Astrauskienė ir psichologas Arūnas Norkus, kurie padėjo išgryninti pagrindinę įžvalgą: reikia pauzės.

Jei skambutis ar žinutė kelia šoką, spaudimą ar verčia skubėti – nutraukite pokalbį. Sukčiai dažnai siekia išprovokuoti emocinę reakciją, kad žmogus nebespėtų kritiškai vertinti situacijos. Būtent todėl pagrindinis patarimas – padėti ragelį ir patiems susisiekti su institucija oficialiais kanalais.

„Už kiekvienos sukčiavimo istorijos yra realūs žmonės, praradę santaupas, saugumo jausmą ir pasitikėjimą. LRT misija – padėti visuomenei atpažinti grėsmes ir sustiprinti atsparumą. „Padėk ragelį“ primena: jei kažkas skubina, gąsdina ar vilioja per gerai skambančiais pažadais, sustokite – nutraukite pokalbį ir pasitikrinkite.

Sukčiavimo mastas rodo, kad vieno sprendimo nepakanka – reikalingas institucijų, žiniasklaidos ir visuomenės susitelkimas. Džiaugiamės galėdami kartu su Lietuvos policija, Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija kalbėti vienu balsu ir suteikti žmonėms konkrečius įrankius, kaip apsisaugoti“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Akcentuojamos rizikos ir patarimai

Romantiniai sukčiai aukų ieško socialiniuose tinkluose ir pažinčių programėlėse, ilgainiui įgyja pasitikėjimą, o vėliau prašo pinigų ar „pagalbos“ įvairiomis istorijomis. Kampanija primena, kad net ir didelę gyvenimišką patirtį turintys žmonės gali tapti taikiniu.

Investicinių pažadų schemose sukčiai vilioja pradėti nuo nedidelių sumų, gali sukurti „sėkmės“ iliuziją, o vėliau skatina investuoti vis daugiau, net skolintis. Bandant atsiimti tariamą pelną, reikalaujama papildomų mokesčių.

„Apgavikų pasitelkti socialinės inžinerijos metodai suklaidina net labai blaiviai mąstančius ir finansiškai raštingus žmones. Todėl įtarus, kad susidūrėte su sukčiais, kalba turi būti trumpa. Džiaugiamės, kad tai akcentuojanti iniciatyva išaugo į jungtinį projektą ir sutelkė rimtas pajėgas. Lietuvos bankų asociacijai priklausančios šalies finansų ir kredito įstaigos nuolat informuoja visuomenę apie finansinių sukčių keliamas grėsmes, bet susitelkę įgyjame galimybę kalbėti vienu balsu ir pasiekti daug daugiau žmonių“, – akcentuoja dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.

Ji atkreipia dėmesį, kad finansiniai sukčiai nuolat naudojasi aktualiomis temomis, siekdami suklaidinti žmones ir paskatinti juos atiduoti savo pinigus ir asmeninius duomenis. Sausio 1 dieną Lietuvoje prasidės dvejus metus truksiantis pereinamasis laikotarpis, kurio metu gyventojai galės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir susigrąžinti joje sukauptas lėšas.

Specialistai jau dabar stebi sukčių suaktyvėjimą, kuriant naujus su šia tema susijusius scenarijus. Jie skambina kviesdami pasiskolinus „investuoti“ dabar, o grąžinti skolą – atgavus sukauptas lėšas, ragina „pasitikrinti“, kiek lėšų atgausite, netikrose interneto svetainėse, vilioja atsiimti sukauptas lėšas kriptovaliuta ir pan.

Netikri pareigūnai ar tarpininkai gali prisistatyti policijos, finansų ar kitų institucijų darbuotojais, raginti perduoti pinigus „saugoti“, atskleisti informaciją ar įsidiegti programas. Kampanija pabrėžia: institucijos neprašo perduoti lėšų ar slaptų duomenų telefonu ir nevykdo tokių „procedūrų“ per pokalbių programėles.

„Policijos pareigūnai neskambina žmonėms ir neprašo asmens duomenų ar prisijungimo slaptažodžių. Tirdami tokio pobūdžio nusikalstamas veikas pastebime, kad kuo ilgiau žmogus kalba su sukčiumi, tuo didesnė tikimybė, kad jis padarys klaidą ir bus apgautas. Sukčiai turi gebėjimų įkalbėti, įtikinti auką, tad streso būsenoje žmogus gali padaryti neapgalvotą žingsnį, kuris kainuos labai brangiai. Todėl siūlome nesivelti su nepažįstamais asmenimis į diskusijas, o kuo skubiau baigti pokalbį ar nutraukti susirašinėjimą“, – sako Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.

Skambučio iš „banko“ atveju pagrindinis sukčių tikslas – išvilioti prisijungimus, PIN ar kitus identifikavimo duomenis. Patarimas vienareikšmis: neatskleiskite duomenų, neatlikite mokėjimų, o padėję ragelį patys paskambinkite į banką oficialiu numeriu.

„Šia kampanija parodome, kad Lietuvos institucijos ir finansų įstaigos siekia bendro tikslo – apsaugoti žmonių pinigus nuo sukčių. „Padėk ragelį“ – tai paprastas, bet labai efektyvus patarimas. Mūsų praktikoje yra buvę atvejų, kai žmonės atpažino sukčius, bet žodis po žodžio pasidavė jų įkalbinėjimams ir parado pinigus. Dėl to, kilus bent menkiausiam įtarimui, nutraukite pokalbį. Pinigus prarasti lengva, o atgauti sunku arba iš viso neįmanoma. Dalinkimės šiuo patarimu su savo artimaisiais, draugais, ir nesuteikime sukčiams nė menkiausios progos. O Lietuvos bankas sieks stiprinti visas įmanomas užkardas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė.

Ji pridūrė, kad Lietuvos bankas kovai su sukčiavimu visada skyrė didelį dėmesį – tiek prižiūrėdamas finansų rinkos dalyvius, tiek skatindamas gyventojų finansinį raštingumą.

Lietuvos bankas buvo vienas iš pirmųjų Europos centrinių bankų, ėmusių blokuoti neteisėtai finansines paslaugas teikiančias interneto svetaines, skelbiantis „juoduosius sąrašus“, kur įtraukiamos vartotojų nusiskundimų dėl sukčiavimo sulaukusias bendrovės.

Įtarus sukčiavimą ar tapus jo auka, gyventojai raginami nedelsti ir pranešti telefonu 112.

Lietuvos bankų asociacijos inf.

Artėjant didžiosioms metų šventėms informuojame, kad LKU grupės kredito unijos teikia momentinių mokėjimų paslaugą, todėl 2025 m. gruodžio 25–28 d. ir 2026 m. sausio 1 d. galėsite pervesti lėšas į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, kurios priima momentinius mokėjimus.

• Jeigu gavėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas nepriima momentinių mokėjimų, lėšos bus įskaitytos į gavėjo sąskaitą artimiausios darbo dienos ryte.
• Mokėjimai tarp sąskaitų LKU grupei priklausančiose kredito unijose bus vykdomi kaip įprastai ir lėšos į gavėjo sąskaitą bus įskaitomos nedelsiant.
• Lėšas iš kitos finansų įstaigos švenčių metu gausite iš karto, jeigu siuntėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas teikia momentinių mokėjimų paslaugą.
• Visu šventiniu laikotarpiu galėsite atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, išsigryninti lėšas „Medus“, „Bankomatas.lt“ ir kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle kaip įprasta.

Linkime gražių švenčių!

Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje pradėjusios kurtis kredito unijos šiandien skaičiuoja tris veiklos dešimtmečius. Iš bendruomenėse gimusių finansinių iniciatyvų jos išaugo į stiprų ir visoje šalyje veikiantį finansų įstaigų tinklą, siūlantį visas pagrindines finansines paslaugas vienoje vietoje.

Per trisdešimt metų keitėsi ir pati rinka, ir žmonių poreikiai, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs – pasitikėjimu ir atsakomybe grįsta kredito unijų filosofija. Šiandien LKU kredito unijų grupė jungia plačiausią aptarnavimo vietų tinklą šalyje, o jos veiklos rezultatai rodo augančią reikšmę vietos bendruomenėms. Per pastaruosius metus po sektoriaus reformos 2018-aisiais grupės paskolų portfelis išaugo 2,5 karto, o verslo paskolų segmentas – net 6 kartus.

Vis dar pasitaiko klausimų, kuo kredito unijos skiriasi nuo bankų. LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas akcentuoja, kad didžiausias skirtumas – valdysenoje.

„Kredito unijos yra vietinio kapitalo finansų įstaigos, prižiūrimos Lietuvos banko, joms taikomas indėlių draudimas. Tačiau svarbiausia – mes neturime akcininkų. Mūsų nariai yra ir mūsų klientai, ir mūsų savininkai. Tai reiškia galimybę dalyvauti valdysenoje, priimti sprendimus ir matyti, kur nukreipiamas kredito unijos uždarbis“, – sako M. Vijūnas.

Kredito unijų sektoriaus reforma ir nuoseklus augimas paskatino stiprėti visą LKU grupę. Finansinis tvarumas šiandien užtikrinamas pelninga, tačiau atsakinga veikla – visas pelnas skiriamas kapitalui stiprinti ir grupės stabilumui didinti.

Nepaisant skaitmenizacijos, svarbiausia vertybė išlieka žmogiškumas.

„Daug kuo didžiuojuosi. Projektai, kurie padėjo įsisteigti ar augti verslams, ir daugybė žmonių istorijų. Bet labiausiai – kad šiuolaikiniame, skaitmenizuotame, dažnai beveidžiame pasaulyje vis dar galime išspręsti žmogui svarbų finansinį klausimą gyvai, atvykus į kredito uniją“, – sako M. Vijūnas.

Pasitikėjimas, atsakomybė ir bendruomenė – vertybės, kurios lydi LKU kredito unijų grupę nuo pirmosios dienos ir šiandien kuria jos istoriją.

Plačiau apie kredito unijų kelią ir iššūkius – vaizdo įraše žemiau.

LKU kredito unijų grupė kviečia visus, turinčius LKU grupės unijų išduotą „Debit Mastercard“ arba „Mastercard Standard“ kortelę, prisijungti prie šventinio žaidimo „Šventės grįžta su dovanomis: atsiskaityk 5 kartus su LKU kortele ir 20 eurų gali grįžti Tau!“.

Nuo gruodžio 3 d. iki gruodžio 31 d. kiekvienas, atlikęs bent 5 atsiskaitymus savo LKU kortele už nemažiau nei 10 eurų ir užsiregistravęs žaidime, turi galimybę laimėti 20 eurų piniginį prizą, kuris bus tiesiogiai pervestas į Jūsų kortelės sąskaitą. Iš viso žaidime bus išdalinta 200 piniginių prizų po 20 eurų, viso – 4 000 eurų!

Leiskite šventėms sugrįžti su gera nuotaika ir maloniomis staigmenomis – dalyvaukite ir laimėkite!

Kaip dalyvauti?

• Turėkite LKU grupei priklausančios kredito unijos išduotą „Debit Mastercard“ arba „Mastercard Standard“ kortelę.
• Atlikite bent 5 atsiskaitymus už prekes ar paslaugas, kurių kiekvienas ne mažesnis nei 10 Eur.
• Registruokitės žaidimui nuo 2025 m. gruodžio 3 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Svarbi informacija:

• Dalyviai turi būti ne jaunesni nei 18 metų.
• Vienas Dalyvis gali registruoti Žaidime kiekvieną savo vardu turimą Kortelę, bet tik po vieną kartą.
• Dalyvių, įvykdžiusių Žaidimo sąlygas, patikrinimai bus atliekami du kartus: 2025 m. gruodžio 16 d. ir 2026 m. sausio 6 d.
• Kiekvieno patikrinimo metu iš visų Dalyvių, kurie iki patikrinimo datų atliko reikiamą mokėjimų skaičių ir užsiregistravo Žaidime, atsitiktine tvarka, bus išrenkama po 100 Laimėtojų.
• Dalyvių laimėtos lėšos bus pervedamos tiesiai į laimėjusios Kortelės sąskaitą.

Susipažinti su Žaidimo taisyklėmis

Susipažinti su Privatumo politika

Ruduo ūkininkams šiemet atnešė rimtą iššūkį – valstybės parama, turėjusi pasiekti ūkius iki metų pabaigos, stringa, o jau įgyvendinti projektai lieka neapmokėti. Daugeliui žemdirbių susidūrus su augančiais įsipareigojimais rangovams ir technikos tiekėjams, LKU kredito unijų grupė praneša pasirengusi pasiūlyti laikiną finansavimo sprendimą, kuris padėtų išvengti papildomų nuostolių ir veiklos trikdžių.

Tikslas – padėti išlikti stipriems

Atsižvelgdama į susidariusią padėtį, LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), yra pasirengusi padėti ūkininkams suvaldyti šiuo metu tenkančius finansinius sunkumus.

Reaguodama į vėluojančias paramos išmokas, LKU kredito unijų grupė kviečia ūkininkus, gavusius Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) raštus dėl numatomo paramos išmokėjimo 2026 m. pirmąjį ketvirtį, kreiptis į savo regione veikiančią LKU grupės kredito uniją. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus ir individualią ūkininko situaciją, kredito unijos gali suteikti 3–6 mėnesių trukmės kreditus, kurie būtų užtikrinti būsimos gautinos paramos suma.

Toks laikinas finansavimo sprendimas leis ūkininkams atsiskaityti su rangovais ir technikos tiekėjais, išvengti delspinigių bei stabiliai tęsti veiklą, kol valstybė išmokės paramą.

NMA kartu su LKU grupe suderino informacijos apsikeitimo procesus. Remiantis šiuo susitarimu, LKU grupė gautiną NMA paramą traktuos analogiškai kaip ir tiesiogines išmokas už pasėlius – tai suteiks galimybę teikti kreditus tuo pačiu principu.

„Mūsų kredito unijos veikia beveik visuose Lietuvos regionuose, todėl gerai jaučiame, ką ši padėtis reiškia žemdirbiams. Girdime jų nerimą ir esame pasirengę padėti rasti sprendimus, atitinkančius šios situacijos unikalumą“, – teigia LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

LKU kredito unijų grupė pažymi, kad šis finansavimo modelis yra laikinas, tačiau gali padėti sumažinti ūkiams tenkančią naštą ir užkirsti kelią veiklos sutrikimams. Ūkininkai raginami kreiptis į artimiausią LKU grupės kredito uniją, kur specialistai įvertins individualią situaciją ir pateiks tinkamiausią sprendimą.

Įsteigtos ūkininkų bendruomenės

Dauguma šiandien veikiančių kredito unijų Lietuvoje buvo įsteigtos būtent ūkininkų – tada, kai jaunoje nepriklausomoje valstybėje kelias į išorinį finansavimą buvo kone neįmanomas. Per tris dešimtmečius LKU grupės kredito unijų kursas nepasikeitė ir  šios finansų įstaigos išliko arti ūkininkų.

M. Vijūnas pažymi, kad kredito unijos ūkininkus lydi per įvairiausias krizes: „Dirbame remdamiesi individualiu situacijos vertinimu, taip pat bendradarbiaujame su nacionaliniu plėtros banku ILTE, kad finansavimas ūkininkams būtų prieinamas lengvesnėmis sąlygomis. Tiesėme pagalbos ranką pandemijos metu, karo Ukrainoje pradžioje, gelbstime susidūrus su klimato iššūkiais. Vertybės, su kuriomis kūrėsi kredito unijos, nesikeičia – kai ūkininkams sunku, mes esame šalia.“

LKU grupės duomenimis, 2025 m. spalio 31 d. kredito unijose buvo 3 721 vnt. aktyvių lengvatinių paskolų už daugiau kaip 208 mln. eurų. Tuo tarpu per pastaruosius penkerius metus LKU grupė finansavo 2 907 smulkių ir vidutinių ūkininkų už bendrą 256,65 mln. eurų sumą.

Aukštą ūkininkų ir kitų bendruomenių pasitikėjimą kredito unijomis patvirtina ir klientų apklausų rezultatai: 2025 m. apklausoje 96 proc. LKU grupės klientų teigė pasitikintys savo kredito unija, o 93 proc. – kredito unijų darbuotojų profesionalumą ir kompetencijas įvertino gerai arba puikiai.

LKU grupės kredito unijų kontaktai: https://lku.lt/kredito-unijos/.