Kategorija: Kredito unijos naujienos

Klientai, pasiskolinę būstui arba vartojimui LKU grupės kredito unijoje, gali pasinaudoti nemokamos lojalumo programos galimybėmis. „MOKI VEŽI“ nuolaidų kortelė „Naujiems namams“ suteiks specialias nuolaidas ir kitus privalumus besistatantiems, remontuojantiems ar atnaujinantiems savo būstą.

LKU grupė kartu su „MOKI VEŽI“ skelbia išskirtinį nuolaidų ir paslaugų paketą LKU klientams, kurie naujai sudarė vartojimo arba būsto paskolos sutartį kredito unijoje.

Klientai artimiausios „MOKI VEŽI“ parduotuvės „Didmeninės prekybos“ vietoje arba internete, adresu http://mokivezi.lt/lojalumo-programa, gali užpildyti anketą ir gauti lojalumo kortelę „Naujiems namams“. Svarbu: kad būtų aktyvuotas specialus LKU kliento nuolaidų ir paslaugų paketas, registruojantis šalia savo vardo bei pavardės būtina nurodyti požymį „KU“ arba „Kredito unija“.

Kortelės turėtojų lauks iki 15 % nuolaidos visam „MOKI VEŽI“ asortimentui fizinėse prekybos vietose ir elektroninėje parduotuvėje. O greta kitų lojalumo kortelės „Naujiems namams“ galimybių, LKU klientai kortele galės naudotis 12 mėnesių be jokio pradinio įnašo (avanso) į kortelę.

Daugiau informacijos apie lojalumo programą LKU klientams rasite interneto svetainėje čia.

Informuojame, kad dėl nuolat didėjančios sankcijų apimties ir su tuo susijusių rizikų, nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. Baltarusijoje nebebus įmanoma atsiskaityti LKU kredito unijų grupės išduotomis mokėjimo kortelėmis „Maestro“, „Debit Mastercard“, „Mastercard Standard“, „Marstercard Business“.

Mokėjimo kortelėmis nebus galimybės atsiskaityti Baltarusijos teritorijoje veikiančiose prekybos ir paslaugų vietose, internetinėse parduotuvėse. Taip pat nebus galima išsigryninti pinigų Baltarusijoje esančiuose bankomatuose. Ketinantys vykti į Baltarusiją turėtų pasiruošti iš anksto ir pasirinkti kitus atsiskaitymo būdus.

Pastarąjį dešimtmetį šalyje gerėjusi ekonominė situacija lėmė pokyčius vartojimo paskolų rinkoje. Iki tol vyravusį neigiamą požiūrį į vartojimo paskolas su laiku keitė didesnis sąmoningumas ir finansinis raštingumas, todėl gyventojai vis rečiau skolinasi spontaniškiems poreikiams patenkinti. Vis dėlto ekspertai išskiria, ką verta žinoti norintiems pasiskolinti.

Sąmoningas sprendimas

Lietuviai su laiku nusimetę mitais apaugusį požiūrį į vartojimo paskolas, drąsiau skolinasi didesniems planams užuot laukę, kol reikiamą sumą sutaupys patys. Dažniausiai skolinamasi automobiliui, buitinei technikai, baldams įsigyti, namų atnaujinimui, taip pat gydymosi, studijų ir poilsio tikslais.

„Dalis tautiečių galvoja, kad skolinasi tik uždirbantys mažiau. Visgi stebime priešingas tendencijas – vis dažniau ir drąsiau vartojimui skolinasi stabilias vidutines ir didesnes pajamas uždirbantys gyventojai. Skolinimasis suteikia galimybę įsigyti norimą prekę ir gyventi komfortiškiau čia ir dabar“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos Finansinių rizikų departamento direktorė Ingrida Kedytė ir atkreipia dėmesį, kad patys gyventojai dar prieš kreipdamiesi į kredito įstaigą būna įsivertinę savo galimybes padengti būsimus finansinius įsipareigojimus.

Paskola žaliems sprendimams

Dėl elektros kainų svyravimų, pernai Lietuvoje fiksuotas spurtas saulės elektrinių ir energijos efektyvumą didinančių sprendimų finansavime. Stebima, kad gyventojai aktyviai skolinasi saulės elektrinių įrengimui ir elektromobiliams, kurių poreikis ir šiemet nesitraukia.

Reikia pastebėti, kad vertindamos vartojimo paskolos sąlygas, kredito unijos dažnai įvertina ir atsižvelgia į projekto tvarumą bei žaliuosius tikslus, kurie lemia palankesnę paskolos kainodarą.

Vartojimo paskola gali būti skirta saulės elektrinių įsigijimui ar įsirengimui finansuoti, taip pat  nutolusioms saulės elektrinėms, elektromobiliui ar hibridiniam automobiliui įsigyti, modernesnių šilumos siurblių, elektros energijos kaupiklių įsirengimui.

Jokio užtikrinimo iki 14 500 Eur

Anot I. Kedytės, visgi šiemet gyventojai aktyviausiai skolinosi namų atnaujinimo reikmėms, antroje vietoje pagal populiarumą – automobilio įsigijimui. Ir toliau augo paskolų žaliosioms reikmėms poreikis.

Verta žinoti, kad vartojimo paskolos kredito unijose suteikiamos su fiksuotomis palūkanomis visu sutarties laikotarpiu. Vadinasi, įmokų dydis nekis ir tam įtakos nedarys tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“ svyravimai.

Ką reikia žinoti?

Ekspertė I. Kedytė ketinantiems pasiskolinti, ypatingai pirmąjį kartą, rekomenduoja savęs paklausti – kokios dydžio paskolą galėsiu išmokėti nerizikuojant savo paties ir šeimos finansiniu saugumu?

Kad apsispręsti būtų paprasčiau, pašnekovė dalijasi keletu patarimų:

• Įvertinti kelių vartojimo kredito davėjų pasiūlymus. LKU kredito unijų grupė suteikia galimybę interneto svetainėje www.lku.lt užpildžius vieną paraišką vartojimo paskolai sulaukti net kelių kredito unijų pasiūlymų, kuriuos galima palyginti ir išsirinkti tinkamiausią.
• Atsižvelgti ne tik į palūkanų normą, bet ir į bendrą vartojimo paskolos kainos metinę normą (BVKKMN). Kredito įstaigos gali taikyti reguliarius ir vienkartinius mokesčius. Dėl to BVKKMN gali atspindėti bendrą paskolos kainą, įtraukiant visas su paskola susijusias išlaidas.
• Įvertinti, būsimą paskolos mėnesinę įmoką. Atsakingojo skolinimo nuostatai apibrėžia, kad bendra visų šeimos įsipareigojimų mėnesio įmokų suma negali viršyti 40 % visų per mėnesį gaunamų šeimos grynųjų pajamų.
• Paskolą gali gauti ir dirbantys savarankiškai arba pajamas gaunantys iš užsienio tam tikromis valiutomis. Tokiu atveju Jūsų kredito unija paprašys pateikti tokias pajamas pagrindžiančius dokumentus (kaip pavyzdžiui, darbo sutarties kopiją, bankinius sąskaitos išrašus, algalapius ar kita).

O turintiems finansinių įsipareigojimų keliose kredito įstaigose, primena apie galimybę refinansuoti kreditus. Refinansavus jau turimus kreditus vienoje bendrovėje, lieka tik viena sutartis ir viena mėnesinė, neretai kiek mažesnė, įmoka.

„Akivaizdu, kad nusprendus pasiskolinti gali kilti aibė klausimų, todėl rekomenduoju užuot klaidžiojus informacijos gausoje susisiekti su finansų įstaiga ir gauti aktualiausią informaciją, kuri padės priimti galutinį sprendimą“, – rekomenduoja I. Kedytė.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), pirmąjį šių metų pusmetį fiksavo augančius finansinius rodiklius ir toliau nuosekliai didino finansavimo gyventojams, ūkiui ir verslui apimtis.

„Šių metų pirmą pusmetį užtikrinai tęsėme pradėtus darbus, išlaikydami artimus ryšius su vietos bendruomenėmis. Džiugu matyti, kad kintančių palūkanų aplinkoje papildomo finansavimo poreikis, ypatingai tarp verslo subjektų, nemažėjo. Taip pat vis dar auganti EURIBOR palūkanų reikšmė pirmąjį pusmetį nedarė įtakos paskolų portfelio kokybei, kuri LKU kredito unijų grupėje išliko aukštame lygyje“, – komentuoja LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pirmo pusmečio veiklos apžvalga

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos per šešis mėnesius pasiekė 26,69 mln. eurų sumą. Pastarosios buvo 70,28 % didesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai pastarosios siekė 15,67 mln. eurų.

Viso LKU kredito unijų grupė per 2023 metų šešis mėnesius uždirbo 7,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Tuo metu konsoliduotas grupės turtas per šešis mėnesius paaugo 3,65 % ir 22,18 % per metus iki 820,88 mln. eurų.

Paslaugų ir komisinių pajamų per pirmą šių metų pusmetį gauta 3,7 % daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį ir bendra suma siekė 729 tūkst. eurų. Pernai tuo pačiu laiku šis rodiklis siekė 703 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad LKU grupė per pirmą pusmetį suformavo 994 tūkst. eurų specialiųjų atidėjinių.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2023 m. birželio 30 d. siekė 246,71 mln. eurų, per šešis mėnesius susitraukęs 1,89 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per šešis mėnesius uždirbo 1,6 mln. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu uždirbtų grynųjų palūkanų pajamų per pirmą pusmetį LCKU skaičiavo 3,25 mln. eurų  – 73,66 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šios siekė 1,87 mln. eurų.

Neaudituotais duomenimis, 2023 m. birželio 30 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 25,79 % (normatyvas – 13,21 %), o LKU konsoliduotos grupės – 14,68 % (normatyvas – 12,62 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2023 m. pirmą pusmetį siekė 157,97 % (normatyvas – 100 %).

Verslo finansavimas

Pirmą šių metų pusmetį stebėtas konsoliduoto LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio augimas. Pastarasis per šešis mėnesius stiebėsi 6,05 % iki 678,9 mln. eurų. Per metus nuo 2022 m. liepos mėnesio grupės paskolų portfelis augo daugiau nei ketvirtadaliu – 25,19 %, tuomet siekęs 542,31 mln. eurų sumą.

Žvelgiant atidžiau į paskolų portfelio struktūrą, pirmą šių metų pusmetį sparčiausiai augo verslo finansavimo apimtys. Per šį laikotarpį iš viso pasirašyta naujų paskolų sutarčių už 96,29 mln. eurų – 3,86 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Didžiausią naujai suteiktų paskolų dalį sudaro paskolos juridiniams asmenims – 23,17 mln. eurų. Verslo finansavimo portfelis per šešis mėnesius paaugo 10,62 % iki 254,75 mln. eurų.

Tuo tarpu paskolų, suteiktų šalies ūkininkams, dalis bendrame paskolų portfelyje augo 3,91 % ir 2023 metų birželį portfelio vertė siekė 99,03 mln. eurų. Per šešis mėnesius su ūkininkais iš viso pasirašytos 383 naujos finansavimo sutartys, kurių bendra vertė siekė 13,36 mln. eurų.

Minėtina, kad pirmą šių metų pusmetį LKU kredito unijų grupė nefiksavo pokyčių daugiau nei 30 dienų vėluojančių paskolų koncentracijoje, kurių rodiklis išliko panašus kaip ir ankstesniais laikotarpiais – 3,12 %.

Taip pat pirmą šių metų pusmetį LKU kredito unijų grupės konsorciumas sėkmingai užbaigė antrąjį lengvatinės priemonės ūkininkams, nukentėjusiems nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą, etapą. Paskolos buvo teikiamos apyvartiniam kapitalui finansuoti. Šiuo metu finansavimo prieinamumą verslui kredito unijos didina pasitelkdamos kitas lengvatines priemones – „Portfelinės garantijos 3“ bei „Atviras kreditų fondas 3“. Pastaroji skirta sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms gauti finansavimą verslo projektams įgyvendinti žemesnėmis nei rinkos kainomis, kuomet siekiama pradėti naują veiklą, palaikyti ir stiprinti esamą verslą ar įgyvendinti jo plėtrą.

Gyventojų taupymas

Pirmąjį pusmetį šalies finansų rinkos dalyviai buvo aktyvūs keldami už indėlius siūlomas palūkanų normas. Kredito unijos sugebėjo palūkanų augimo pike ir toliau išlaikyti konkurencingas indėlių palūkanas. Šios aplinkybės nulėmė spartesnį visos grupės indėlių portfelio augimą ir naujai atidarytų indėlių skaičių.

LCKU duomenimis, pasibaigus pirmam šių metų pusmečiui, konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant santaupas einamosiose sąskaitos, sudarė 694,77 mln. eurų. Iš jų 506,84 mln. eurų arba 72,95 % viso portfelio sudarė terminuotieji indėliai. Prieš metus terminuotųjų indėlių dalis bendrame portfelyje sudarė 380,7 mln. eurų arba  67,33 %.

Vien per šešis šių metų mėnesius sudaryta 14 610 naujų terminuotųjų indėlių sutarčių – 89,89 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina gyventojus neprarasti budrumo – finansiniai sukčiai, bandydami išvilioti gyventojų lėšas, pastaruoju metu prisidengia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vardu. Nusikaltėliai gyventojams siunčia suklastotus elektroninius laiškus ir trumpąsias SMS žinutes.

Pastaruoju metu nemažai gyventojų praneša gavę trumpąsias SMS žinutes ir elektroninius laiškus, kuriose prisidengiant VMI informuojama apie neva grąžinamus mokesčius arba grasinama baudomis jų nesumokėjus. Nuorodos laiškuose veda į netikrą VMI svetainę, iš jos – į suklastotą interneto banką.

LBA primena, kad sulaukus įtartinų pranešimų jokiu būdu nereikėtų spausti juose esančių nuorodų. Jeigu tokią nuorodą atidarėte, neveskite savo prisijungimo prie interneto banko duomenų.

LBA kviečia žinia apie sukčių siuntinėjamas žinutes ir elektroninius laiškus apsimetant VMI pasidalinti su artimaisiais.

Primename, kad bankai, kredito unijos ir valstybės institucijos klientams nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį ar sutrumpintų nuorodų, taip pat ragina įsidėmėti savo finansų paslaugų teikėjo oficialios interneto svetainės adresą ir visada pasitikrinti naršyklėje, ar tikrai jungiamasi prie jos. Naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, kaskart reikia įsitikinti, kokią operaciją tvirtinate savo PIN kodais.