+180 2998 5590Mon. - Fri. 10:00-22:00

Šilutės kredito unija

Posted in: Naujienos, Pasiulymai - Apie mus Started by

Verslumo žemėlapis: įmonės koncentruojasi didmiesčiuose, veiklūs gyventojai – kurortuose

Šešios iš dešimties naujų įmonių steigiamos Vilniuje arba Kaune. Tuo tarpu verslūs gyventojai aktyviausiai uždarbiauja pajūrio kurortuose. Šios priežastys daugiausia nulėmė, jog šių metų versliausių Lietuvos savivaldybių sąraše pirmauja Neringa, Vilnius, Palanga ir Kaunas. Žemiausias verslumo lygis užfiksuotas Pagėgių, Joniškio, Šilalės ir Visagino savivaldybėse.

Tokias tendencijas atskleidė 2016 m. Lietuvos savivaldybių verslumo lygio tyrimas, kurį inicijavo Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).

Šalia didmiesčių ir jų rajonų – Neringa, Palanga, Birštonas

„Trečiąkart sudarytame Lietuvos regionų verslumo žemėlapyje antrus metus iš eilės pirmauja Neringa, kurios atotrūkis nuo kitų savivaldybių šįmet dar labiau padidėjo. Remiantis atliktu tyrimu, verslumo lygis Neringoje 3,6 karto viršija Lietuvos vidurkį. Po jos rikiuojasi Vilnius ir Palanga, kur verslumo lygis yra atitinkamai 2 kartus ir 1,85 karto didesnis už šalies vidurkį“, – sakė LCKU projekto „Verslumo skatinimas“ vadovė Jūratė Tamošaitytė.

Versliausių savivaldybių penketuką užbaigia Kauno miestas ir Kauno rajonas – šiose savivaldybėse verslumo lygis atitinkamai 53 proc. ir 38 proc. viršija Lietuvos vidurkį. Į lyderių dešimtuką taip pat pateko Klaipėdos miestas (verslumo lygis – 137 proc. Lietuvos vidurkio), Klaipėdos rajonas (126 proc.), Šiaulių miestas (120 proc.), Vilniaus rajonas (119 proc.) ir Birštonas (115 proc.).

„Didmiesčiuose ir jų rajonuose kuriasi daugiausia mažų ir vidutinių įmonių, jos aktyviausiai skolinasi, planuoja ir vykdo paslaugų ar produktų plėtrą. Tuo tarpu kurortų savivaldybės išsiskiria didele gyventojų, savarankiškai vykdančių ekonominę veiklą, koncentracija. Todėl verslumo lyderių dešimtuke kartu su Vilniumi, Kaunu, Klaipėda bei Šiauliais matome ir Neringą, Palangą, Birštoną“, – teigė J. Tamošaitytė.

Lietuvos verslumo žemėlapis sudarytas atsižvelgiant į 1000 gyventojų tenkantį mažų ir vidutinių įmonių skaičių, naujai registruotų įmonių koncentraciją, ekonominę veiklą vykdančių fizinių asmenų skaičių ir jo metinį pokytį, kredito unijų išduotų verslo paskolų skaičių, įmonių vadovų nuomonę apie verslo aplinką ir plėtros planus.

Neringos verslumo fenomenas

Pasak J. Tamošaitytės, verslumo lyderės Neringos fenomeną pirmiausia lemia didžiausia Lietuvoje ekonominę veiklą vykdančių fizinių asmenų koncentracija. 1000 gyventojų čia tenka 378 ekonominę veiklą vykdantys asmenys. Tai – 6 kartus daugiau už bendrą Lietuvos vidurkį.

„Žinoma, teigti, jog keturi iš dešimties Neringos gyventojų savarankiškai užsiima verslu, būtų per drąsu. Turizmo sezono metu Neringos bei kituose pajūrio kurortuose verslaujančių skaičių padidina ir laikinai padirbėti atvykstantys asmenys, šiais veiklai dažniausiai įsigyjantys verslo liudijimus. Pavyzdžiui, rugpjūtį su verslo liudijimu Neringoje ekonominę veiklą vykdė beveik 700 asmenų – penkiskart daugiau nei kovą ar balandį“, – sakė projekto „Verslumo skatinimas“ vadovė.

Visgi, J. Tamošaitytės teigimu, tai nė kiek nemenkina Neringos, kaip versliausio Lietuvos regiono titulo. Šioje vos 3000 gyventojų turinčioje savivaldybėje mažų ir vidutinių įmonių koncentracija yra didžiausia Lietuvoje – vienam gyventojui tenka 59 įmonės. Savarankišką ekonominę veiklą vykdančių gyventojų skaičius pernai čia taip pat augo sparčiausiais tempais visoje šalyje.

Įmones „nusiurbia“ didmiesčiai

Antrą vietą verslumo lyderių rikiuotėje užėmęs Vilnius pirmauja šalyje pagal naujų įmonių steigimo tempus – 1000 sostinės gyventojų teko beveik 7 pernai registruotos mažos ir vidutinės įmonės.

„Nieko keista, kad didžiausią viešojo ir privataus sektoriaus dalį sutelkusi sostinė, taip pat ir kiti didieji miestai ženkliai pirmauja pagal naujų įmonių koncentraciją. Visgi lyginant pagal gyventojų skaičių, regionuose besikuriančių įmonių dalis atrodo neproporcingai maža. Pavyzdžiui, 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvena tik 41 proc. šalies gyventojų, tačiau čia pernai įsteigta net 71 proc. visų naujų mažų ir vidutinių įmonių“, – sakė J. Tamošaitytė.

Pasak Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, iki 2020 metų, kai Lietuva gali netekti finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, būtina sumažinti regionų verslumo atskirtį.

„Nors didžioji dalis verslui skirtų ES paramos instrumentų yra skirti mažoms ir vidutinėms įmonėms, tačiau paraiškų teikimo reikalavimai dažnai yra pernelyg sudėtingi regionuose veikiančiam smulkiajam verslui. Tiesa, verslo naujokai ir smulkios įmonės jau gali naudotis neseniai atnaujinta „Verslumo skatinimo“ priemone, pagal kurią galima gauti iki 25 tūkst. eurų lengvatinę paskolą“, – teigė D. Matukienė.

Mažiausiai verslūs – pasienio regionai

Versliausių regionų sąrašo apačioje atsidūrė Pagėgių ir Joniškio savivaldybės, kuriose verslumo lygis siekia atitinkamai 61 proc. ir 62 proc. bendro Lietuvos vidurkio. Pagal verslumo lygį nedaug juos aplenkė Šilalės (66 proc.), Visagino (70 proc.), Pasvalio (71 proc.), Pakruojo ir Varėnos (po 72 proc.) savivaldybės.

„Iš 10 savivaldybių, kuriuose verslumo lygis yra žemiausias, net 8 savivaldybės įsikūrusios įvairiuose pasienio regionuose, besiribojančiuose su Latvija, Baltarusija, Lenkija, Rusija. Panašias tendencijas stebime jau kelerius metus iš eilės – pasienio savivaldybės atsilieka tiek pagal smulkaus verslo koncentraciją, tiek pagal ekonominę veiklą vykdančių gyventojų skaičių“, – sakė LCKU projekto „Verslumo skatinimas“ vadovė J. Tamošaitytė.

Pasienio regionai – Pagėgiai, Skuodas, Joniškis, Lazdijai, Pakruojis – užėmė paskutinę vietą šalyje ir pagal pernai registruotų naujų mažų ir vidutinių įmonių skaičių 1000 gyventojų. Pagal šį kriterijų pirmavo Vilnius, Kaunas, Palanga, Klaipėda, Kauno ir Klaipėdos rajonai, Alytus.

Pagal šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais ekonominę veiklą vykdžiusių gyventojų koncentraciją ryškiai išsiskiria Neringa, po jos rikiuojasi Palanga, Vilnius, Druskininkai, Birštonas.

Smulkių ir vidutinių įmonių vadovų apklausos duomenimis, geriausiai verslo aplinką įvertino Klaipėdos apskrities įmonės. Tuo tarpu optimistiniais įmonių plėtros – darbuotojų skaičiaus didinimo, naujų produktų ar paslaugų įvedimo – planais labiausiai išsiskyrė Marijampolės apskrities įmonės.

VZ2016

Atsidarykite sąskaitą:

Pasirinkite artimiausią kredito uniją:

Pasirinkite savo uniją:

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI APIE „I-UNIJA“

Kaip tapti kredito unijos internetinės bankininkystės naudotoju?

  1. Atvykite į artimiausią kredito uniją ir sudarykite Elektroninių paslaugų teikimo sutartį. Su savimi turėkite asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
  2. Jums bus suteiktas pirminis slaptažodis ir šešiaženklis kodas, kuriuo naudodamiesi jungsitės prie sistemos.
  3. Taip pat gausite nemokamą slaptažodžių kortelę, kuri jums leis prisijungti prie internetinės sistemos.
  4. Kredito unijos darbuotojai paaiškins, kaip naudotis paslaugomis internetu.

Kaip galiu prisijungti prie LKU internetinės bankininkystės?

Prie LKU internetinės bankininkystės sistemos „i-Unija“ galite prisijungti šias būdais:

  1. Interneto naršyklės adresų eilutėje įveskite https://www.i-unija.lt.
  2. Užsukite į Lietuvos kredito unijų tinklalapyje lku.lt esančią skiltį LKU internetinė bankininkystė.

Jungiantis prie LKU internetinės bankininkystės sistemos Jums reikės:

Elektroninių paslaugų teikimo sutarties;

Naudotojo kodo sistemoje (nurodytas sutartyje);

Pirminio slaptažodžio (nurodytas sutartyje);

Slaptažodžių kortelės.

Visa tai turėdami galite prisijungti prie LKU internetinės bankininkystės sistemos „i-Unija“.

Kas yra slaptažodžių kortelė?

Slaptažodžių kortelė tai kredito unijos kartu su Elektroninių paslaugų sutartimi suteikta plastikinė kortelė, kurioje atspausdinti sunumeruoti slaptažodžiai. Kiekvienas slaptažodis turi savo eilės numerį nuo 1 iki 24. Kiekvieną kartą prisijungęprie LKU internetinės bankininkystės sistemos bei kiekvieną kartą sistemoje tvirtindami finansines operacijas turėsite suvesti vieną iš 24 slaptažodžių, nurodytų kortelėje.

Kaip galiu pakeisti slaptažodį?

Pirmą kartą jungdamiesi prie „i-Unijos“ ir suvedę teisingą naudotojo kodą, pirminį slaptažodį bei nurodytą slaptažodį iš slaptažodžių kortelės, atsidarys langas, kuriame bus prašoma pakeisti pirminį slaptažodį. Įveskite pirminį slaptažodį, naują slaptažodį, dar kartą pakartokite naują slaptažodį ir patvirtinkite savo pasirinkimą. Naująjį (nuolatinį) slaptažodį turi sudaryti ne mažiau kaip 6 simboliai.

Kaip prisijungti kitą kartą?

Kiekvieną kartą prisijungdami prie LKU internetinės bankininkystės sistemos „i-Unija“ įrašykite savo naudotojo kodą (nurodytą sutartyje) bei nuolatinį slaptažodį. Įvedus šiuos duomenis kitame lange reikės įvesti atsitiktinai programos parinktą slaptažodį iš plastikinės slaptažodžių kortelės. Jeigu nepasikeitėte pirminio slaptažodžio į nuolatinį pirmojo prisijungimo metu, prie sistemos prisijungti negalėsite.

Ką daryti pamiršus pasikeistą nuolatinį slaptažodį?

Jei pamiršote nuolatinį slaptažodį, kuris reikalingas registruojantis sistemoje, atvykite į savo kredito uniją, kur darbuotojas, patikrinęs Jūsų tapatybę, atkurs pirminį slaptažodį, ir galėsite prisijungti iš naujo.

Ką daryti, jei prisijungimas blokuojamas?

Sistema gali jus užblokuoti, jei prisijungdami prie LKU internetinės bankininkystės tris kartus klaidingai nurodėte bent vieną iš dviejų prisijungimo reikalaujamų raktų (slaptažodis, kurį po pirmojo prisijungimo buvote paprašyti pakeisti į nuolatinį, bei slaptažodis iš slaptažodžių kortelės). Jeigu sistema jus užblokavo 3 kartus neteisingai suvedus nuolatinį slaptažodį, LKU internetinės bankininkystės sistema užblokuos jus 3 valandoms. Jei Jūs neprisimenate savo nuolatinio slaptažodžio, Jums reikia atvykti į savo kredito uniją su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu, kur Jums bus atnaujintas prisijungimas prie sistemos.

Ką daryti, jei noriu, kad kai kurios Jūsų sąskaitos nebūtų rodomos LKU internetinės bankininkystės sistemoje?

Norėdami, kad sistema nerodytų Jūsų pasirinktos (-ų) sąskaitos (-ų), kreipkitės į savo kredito uniją ir parašykite prašymą.

Ką daryti, jei jungiantis prie i-Unijos teisinga nuoroda, man vis tiek pateikia atsakymą, jog toks puslapis nerastas arba neegzistuoja?

Didelė tikimybė, jog Jūsų naršyklėje išsisaugojo neteisinga i-Unijos nuoroda, todėl išvalykite savo naršyklės istoriją vadovaudamiesi pateikta instrukcija.

Kada bus įvykdytas internetinės bankininkystės pagalba atliktas mokėjimo nurodymas?

Mokėjimo nurodymas, pateiktas kredito unijos darbo dieną iki 12 val. įvykdomas tą pačią darbo dieną. Mokėjimo nurodymas, pateiktas kredito unijos darbo dieną po 12 val. įvykdomas sekančią darbo dieną. Dėl tikslesnės informacijos prašome kreiptis į savo kredito uniją.

Kada galėsiu disponuoti lėšomis, kurias į sąskaitą grynais pinigais įnešiau kredito unijoje?

Jei į sąskaitos lėšos įmokamos grynais pinigais, kredito unija užtikrina, kad lėšomis būtų galima disponuoti ne vėliau kaip kitą kredito unijos darbo dieną.

PAŽEIDĖ JŪSŲ TEISES ?

Remiantis Lietuvos banko patvirtintomis „Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklėmis“, vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, atsirandančius iš sutarčių arba su jais susijusių santykių, ir ketinantis dėl kilusio ginčo sprendimo kreiptis į Lietuvos banką, prieš kreipdamasis į Lietuvos banką pirmiausia privalo raštu kreiptis į finansų rinkos dalyvį, jam nurodyti ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą:

  • vartotojo vardą, pavardę;
  • vartotojo adresą;
  • vartotojo asmens kodą arba gimimo datą;
  • vartotojo kontaktinio telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kitą kontaktinę informaciją;
  • aplinkybes ir dokumentus, kuriais remiantis vartotojo skundas pateikiamas.

Finansų rinkos dalyvis privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais,  privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu įstatymai arba Europos Sąjungos teisės aktų nenustatyta kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Atsakymas į vartotojo pateiktą skundą raštu pateikiamas tokiu būdu, kokiu buvo gautas skundas, jei vartotojas  skunde nenurodė kitaip.

Kai finansų rinkos dalyvis netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, per vienus metus nuo kreipimosi į finansų rinkos dalyvį vartotojas turi teisę keiptis į Lietuvos banką dėl kilusio ginčo sprendimo.

Dokumentus reikėtų pateikti arba siųsti registruotu laišku Lietuvos bankui adresu:

Lietuvos bankas
Priežiūros tarnyba
Žirmūnų g. 151 LT-09128 Vilnius
Lietuva

Daugiau informacijos apie ginčų nagrinėjimą Lietuvos banke galite rasti Lietuvos banko interneto svetainėje: http://www.lb.lt/vartotoju_apsauga_1

Tuo atveju, kai į finansų rinkos dalyvį kreipiasi pareiškėjas, kuris nėra vartotojas,  „Lietuvos banko patvirtintos Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklės” nėra taikomos. Minėtu atveju kredito unija išnagrinėja skundą ir atsakymą pareiškėjui pateikia ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos.

Praradę mokėjimo kortelę ar jos PIN kodą sužinojus kitam žmogui, nedelsdami ją blokuokite.
Bet kuriuo paros metu paskambinkite į UAB „First Data Lietuva“ tel. (8 5) 215 1177, (8 5) 233 1199.
Užblokavę mokėjimo kortelę neleisite svetimiems asmenims pasinaudoti Jūsų kortelės sąskaitoje esančiais pinigais.

Paslaugų įkainiai

Kredito unijų paslaugų įkainiai

 
VIETINIAI PERVEDIMAI
Kredito unijos Kredito unijos viduje į savo sąskaitą Kredito unijos viduje į kito kliento sąskaitą
kredito unijoje internetu kredito unijoje internetu
Akademinė kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Alytaus kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Anykščių kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Aukštaitijos kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Centro kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Druskininkų kredito unija 0 EUR 0 EUR 0.43 EUR 0 EUR
Grigiškių kredito unija 0 EUR 0 EUR 0.28 EUR 0 EUR
Grinkiškio kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unija 0 EUR 0 EUR 0.28 EUR 0.14 EUR
Joniškio kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0.14 EUR
Jurbarko kredito unija 0.28 EUR 0 EUR 0.28 EUR 0.28 EUR
Kaišiadorių kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Kauno arkivyskupijos kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Kauno kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Kėdainių krašto kredito unija 0 EUR 0 EUR 0.57 EUR 0 EUR
Kelmės kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Klaipėdos kredito unija 0 EUR 0 EUR 0.43 EUR 0 EUR
Klausučių kredito unija 0.86 EUR 0.57 EUR 0.86 EUR 0.57 EUR
Kredito unija Skuodo bankelis 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Kredito unija Zanavykų bankelis 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Kredito unija „Gargždų taupa“ 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Kredito unija „Germanto lobis“ 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Kredito unija „Jonavos žemė“ 0 EUR 0 EUR 0.44 EUR 0.1 EUR
Kredito unija „Kupiškėnų taupa“ 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Kredito unija „Moterų taupa“ 0 EUR 0 EUR 0.44 EUR 0 EUR
Kredito unija „Prienų taupa“ 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Kredito unija „Šešiagrašis“ 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Kredito unija „Sūduvos parama“ 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0.1 EUR
Kredito unija „Tikroji viltis“ 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Kredito unija „Vievio taupa“ 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Kredito unija „Žemdirbio gerovė“ 0 EUR 0 EUR 0.28 EUR 0 EUR
Kretingos kredito unija 0 EUR 0 EUR 1.50 EUR 0 EUR
Kvėdarnos kredito unija 0 EUR 0 EUR 0.28 EUR 0 EUR
Mažeikių kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Naftininkų kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Pagėgių kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Pajūrio kredito unija 0 EUR 0 EUR 0.28 EUR 0 EUR
Pakruojo ūkininkų kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Palangos kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Panevėžio kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Pareigūnų kredito unija 0.28 EUR 0 EUR 0.28 EUR 0 EUR
Pasvalio kredito unija 0.23 EUR 0 EUR 0.23 EUR 0 EUR
Plungės kredito unija 0 EUR 0.1 EUR 0.43 EUR 0.1 EUR
Radviliškio kredito unija 0 EUR 0 EUR 0.34 EUR 0 EUR
Rokiškio kredito unija 0 EUR 0 EUR 0.43 EUR 0.23 EUR
Sedos kredito unija 0 EUR 0 EUR 0.28 EUR 0 EUR
Šilalės kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Šilutės kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Širvintų kredito unija 0 EUR 0 EUR 0.43 EUR 0.1 EUR
Tauragės kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0.14 EUR
Trakų kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Ukmergės ūkininkų kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Utenos kredito unija 0.57 EUR 0 EUR 0.57 EUR 0 EUR
Varėnos kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
Vilkaviškio kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0 EUR
„Achemos“ kredito unija 0 EUR 0 EUR 0 EUR 0.14 EUR
 

Paklauskite:

Rašykite mums:

[contact-form-7 404 "Not Found"]

Pateikite užklausą kreditui gauti:

Pateikite užklausą kreditui gauti:

[contact-form-7 404 "Not Found"]

Registracija konsultacijai:

Šilutės kredito unija, kuus@lku.lt Tel. 8 441 75070, Paskolų vadybininkai: 8 441 75071, Buhalterija: 8 441 62010. www.silutesunija.lku.lt Darbo laikas: I-IV – 8:00-17:00 V – 8:00-16:00 VI – 9:00-14:00